G&g Sindikatas Letra de "Pasaka Apie 2 Brolius"

Ei, robotukų armija, gal brendžio?...
(varge varge, kas čia bus?.)

Broliai Å¡aunuoliai, viskas normaliai,
Be abejonės jum prie krūtinės prisuks medalį,
Barbės pacypčios, reiks-ir patrypčios nuogi karaliai
Broliai gudruoliai - viskas normaliai!

Diezai, bekarai, bemoliai, taškosi broliai šaunuoliai
Iki alkūnių kisieliuj ir iki kaklo moly.
Gintaro sunkÅ«s karoliai tempia gilyn į raistÄ...,
Skanauja broliai Å¡aunuoliai pilnÄ... pintinÄ™ vaisių.
BandÄ— tapyti paveikslus, net įsigijo molbertÄ...,
VardÄ... pasiÄ—mÄ™ skambų to, kur karste dabar vartos,
Vardas, deja, ne viskas, neatsipirko žvakes,
BantÄ... geltonÄ... užriÅ¡o ir projektÄ—liui Å¡akes.
KÄ... gi dabar daryti? MÅ«sų Å¡aunuoliai parimo,
Nemiegojo, godojo, dienom naktim nenurimo.
Kambarį grimo pakeitė taktinis štabas
Tankų žaislinių maketus stumdo vyriausias prarabas,
Priešai visur aplinkui, vos ne masonų ložės
Kvapo staiga neteko netgi plastmasinės rožės
O dar tas tuščias narvelis, tie surūdiję vyriai
Primena senÄ... dygųjį skaudulį- dezertyrÄ...
Tam kad užglaistyt brokÄ... merginti Ä—mÄ— EuropÄ...,
Ta proga pristatÄ— naujÄ... kolekcijos globÄ...
Ėmėsi uoliai- nebūtų broliai šaunuoliai,
SÄ...skaitas puoÅ¡Ä— nuliai, bet... nepriartÄ—jo mÄ—nuliai

Broliai Å¡aunuoliai, viskas normaliai,
Be abejonės jum prie krūtinės prisuks medalį,
Barbės pacypčios, reiks-ir patrypčios nuogi karaliai
Broliai gudruoliai - viskas normaliai!

Broliai Å¡aunuoliai, viskas normaliai,
Be abejonės jum prie krūtinės prisuks medalį,
Barbės pacypčios, reiks-ir patrypčios nuogi karaliai
Broliai gudruoliai - viskas normaliai!

Vaike, nelieski pieštukų, vaike, nelieski degtukų,
niekas nenori atimti tavo roles klapčiuko,
tik tavoje pasakėlėj maža klaida įsivėlė-
kÅ«rÄ— jÄ... pasakoriai, o pasiraÅ¡Ä— lÄ—lÄ—s.
gražūs bartuko batukai, balinti blizga dantukai,
kam gi tu purvinai, leidai tai, kad pirštukais svetimos rankos vedžiotų, vėjo malūnus medžiotų,
tavÄ...jį "aÅ¡" paÄ—mÄ™ kaip sugertukÄ... naudotų.
Juos paranoja kamuoja tankiais trumpais sujungimais,
dar tie ritmiškai kalbantys savo tiesa kankina,
vyriausiam prarabui įraitÄ— bostono krabÄ...,
po etapas etapo kažkokia piktžaizde tapo.

O mes? Kas mes? Mes bevardžiai, todėl kalbam skardžiai,
humoras sveikas, matot, juokiamės gardžiai,
tarnaujam širdžiai- ne valdžiai, neklupom pamaldžiai,
paprastai ir nuoširdžiai, nemokame saldžiai.
(2 k.)
geriame savo alų naktį, paunksmėj kvartalo,
be abejo, padugnes, atmatos ir vandalai. I temas jus įvystome,
ech, kaip mes drįstame? Nuo įtampos sproginėja robotukų tiristoriai.
Kur gi tos minios, šaunuoliai kurių nesiėmė pirkti?
Mes, matyt, irgi tarp jų, mums irgi reikėtų verkti.
Oi, kaip baisu! Pandos išpūtė žandus,
mes kandūs, taip, o jūsų pandos nekanda!
tiesiog pagal įpročius, o gal papročius,
visuose kitokiuose šaukiat matantys bepročius,
bijot pokyčių, nes pas pačius
seniai jau nebenori viršūs, nebegali apačios

(ilgasis daiktas nÄ— krust:)
o štai dar vienas jūsų pažįstamas!)

Laikrašty perskaičiau, agresija tau sukelia žiovulį.
Kulka į kaktÄ..., gaidy, ar tu vis dar žiovauji?

O dabar rimtai

SuvedinÄ—damas asmenines sÄ...skaitas
nesidenk muzika, kalbÄ—k vienaskaita,
kÄ... jÅ«sų sprinteriai prieÅ¡ musų stajerius?
Va tokie va bajeriai.
(2 k.)

Atlaikyk